2004-jų metų įprastą darbo dieną paskambinęs į itin glaudžiai su Lietuvos kultūra susijusią įstaigą, prisistačiau: „Čia skambina Žygimantas Augustinas...“. Pro pridengtą telefono mikrofoną girdėjosi jaunos moters pastaba kolegėms: „tyliau, čia Žygimantas Augustas skambina“. Tai nebuvo pirmas kartas, kai esu pavadinamas XVI a. gyvenusiu Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Nuo vaikystės persekiojantis gretinimas su šiuo svarbiu tautai asmeniu negalėjo neatsiliepti mano pasaulio suvokimui ir savęs vertinimui.
2017-aisiais sukanka 550 metų nuo Žygimanto Augusto tėvo – Žygimanto Senojo (1467-1548) - gimimo. Šis projektas yra mano simbolinė dovana tariamam tėvui. Jubiliejaus proga dovanoju utopinę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rekonstrukciją. Jos tikslas - atnaujinti 2002-2009 m. atstatytą pastatą pritaikant jį šiuolaikinėms reikmėms, t.y. iškilmingiems pokyliams ir reprezentacijai tarptautiniame kontekste. Taip pat (remiantis antropometrija ir Luko Cranacho jaun. tapytais Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos atvaizdais) sukurti nauji tariamųjų autoriaus tėvų ir jų nuolankaus sūnaus portretai.
Projektas "IN.550" yra doktorantūros studijų metu suformuoto tyrimo "Vaizdo poreikis/IN atvejis" tesinys.
Projektas išbando alternatyvius istorinių datų aktualizavimo būdus ir humoro bei ironijos panaudojimo galimybes visuomeniniame kontekste. Taip pat siekia atkeipti dėmesį į istorijos subjektyvizavimo, bei paralelinių realybių konstravimo reiškinius. Projektą remia Vilniaus dailės akademija ir Lietuvos kultūros taryba.
Projekto apžvalgos:
